atsižyvyti — ×atsižỹvyti 1. KI574, KII35,145, KŽ valgant, geriant atsigauti, pasitenkinti. 2. atsilyginti: Lig smerčiai turėsi, jau išlaikysi mane, kaip tai atsižỹvysi, tai palieku visus namus, visą turtą Kp. žyvyti; atsižyvyti; išžyvyti; pažyvyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išžyvyti — ×išžỹvyti tr. išmaitinti: Ir kaip tokiai senelei reik beišžỹvyti tokią šeimyną? Mžk. Jonas atsakė: – Kogi tu, Barboryt, bėdoji – ėgi anas neišžyvys mūsų? BsPII330(Zr). Anas atkočis jau nebepagalėjo išžyvyt vaikelius savo Ns1863,6. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasižyvijimas — ×pasižỹvijimas ( vyjimas KŽ) sm. (1) → pažyvyti (refl.): Vieną rozą avinas vaikščiojo an ganyklos, i tuo čėsu atėjo vilkas jo pjautų dėl pasižỹvijimo BM47(Skp). žyvijimas; pasižyvijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
prasižyvyti — ×prasižỹvyti OZ66 pragyventi, prasimaitinti: Ūkinykai dabar vos beprasižỹvija Pkr. Jie šįmet šiaip taip gal ir prasižỹvys Kri. Kai prie savo žemei, tai da nors prasižyvija Trgn. Tai kogi vaikščiotie, ėgi gali ir par man su pinigais… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisižyvyti — ×prisižỹvyti 1. prisivalgyti: Mat par daug privalgė, par daug prisižỹvijo Vkš. 2. pasirūpinti (maisto): Voverė prisižỹvijo riešutų Ar. žyvyti; atsižyvyti; išžyvyti; pažyvyti; prasižyvyti; prisižyvyti … Dictionary of the Lithuanian Language
žyvyti — מỹvyti, ija ( yja K), ijo ( yjo K) tr. KBII193, Rtr, NdŽ, KŽ; RtŽ, žìvyti LzŽ, DrskŽ; MŽ, J, L 1. tr. maitinti, šerti: Tie seneliai ejo rinkties i vaikus žỹvijo Sd. Parneš pieno, parneš duonos, va teip i žỹvijo mumis Šts. Troško ansai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
